Lazdynų Ligoninė
46 dienos
Tai tikra mano gyvenimo istorija, kurios metu dėl Lazdynų ligoninės darbuotojų, skyrių ir visos sveikatos apsaugos sistemos aplaidumo ir nepriežiūros likau paralyžuotas visam gyvenimui.
Man buvo 29-eri.
Ar žinojai kad?
Lazdynų ligoninėje savaitgaliais nedirba magnetinio rezonanso tyrimų kabinetas?
Jei tau bus bloga, gulėsi savo vėmaluose kelias paras iš eilės?
Slaugytojų padejėjos šaiposi iš pacientų, o vyresnius fiziškai muša?
Palatos neturi pagalbos iškvietimo mygtukų ir tik senas 50+ metų senumo lovas?
Vilniaus Apygardos Teismo, Apeliacinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo išvada:
105. Anksčiau diagnozavus pagrindinę ligą, gydymo įstaigai anksti atlikus tyrimus bei paskyrus reikalingą gydymą, ir neskyrus kraują skystinančių vaistų, nepraėjus rekomenduojamam laikui, ieškovo neįgalumo ir nedarbingumo laipsnis (lygis) galėjo būti žymiai mažesnis, jis turėjo galimybę išvengti negrįžtamų neurologinių pasekmių, todėl gydymo įstaigos veiksmai (neveikimas) pripažintini kaip ligoninės darbuotojų neatidumas, nerūpestingumas ir nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).
Apie mane
Mano vardas Adomas.
Baigęs vidurinę Vilniuje, išvykau studijuoti į Didžiąją Britaniją. Taip netikėtai ten pragyvenau 10 metų, iki 2020 m. kuomet pasiilgęs lietuviškų miškų ir ežerų nusprendžiau grįžti gyventi į Lietuvą.
Tik nepagalvojau, kad gyvenimas taip pasisuks – Vilniumi, lietuviškais miškais ir ežerais pasidžiaugsiu tik maždaug šešis mėnesius.
Gyvendamas Londone buvau įkūręs keletą verslų, vysčiau startuolius. Apie juos rašė Business Insider, rodė BBC.
O tuomet atėjo ta lemtinga, 2020m. Lapkričio 29-ta, diena.
Tai kaip viskas prasidėjo?
📍 11:01 | Lapkričio 29 d. | Sekmadienio rytas
Tą lemtingą 2020 metų Lapkričio 29-osios rudens rytą atsikėliau ir sukniubau nuo stipraus skausmo kakle.
Išsikviečiau greitąją pagalbą, paramedikai suleido nuskausminamųjų, atsikėlęs nuėjau iki GMP automobilio kuris nuvežė mane į Lazdynų ligoninę.
Tuo metu dar nežinojau, kad tai bus tik pradžia kelionės, kuri visam laikui pakeis mano gyvenimą…
Vilniaus eglutės įžiebimas. Paskutinis vakaras ant kojų.
2020-11-28 17:21
📍 11:44 | Lapkričio 29 d. | Pirmasis vizitas Lazdynų ligoninėje
Pirmasis mano vizitas Lazdynų ligoninėje ryte, baigėsi tik nuskausminamųjų suleidimu ir gydytojos patarimu užsisakyti masažą, nors dėl skausmo vienu metu negalėjau net atsistoti, o Lazdynų ligoninę mane atvežė greitosios pagalbos automobilis. Mane GMP atvežė 11:44 val., o gydytoja paleido namo nepraėjus nei 2 valandoms.
Ignoruoti simptomai
Nepaisant labai stiprių ir aiškių simptomų – didžiulio skausmo kakle, rankų ir kojų tirpimo – kurie buvo užfiksuoti mano medicininėje kortelėje, gydytoja nenukreipė manęs neurologo ar jokio kito specialisto konsultacijai, nebuvo alikti kompiuterinės tomografijos ar MRT tyrimai.
Tai paskutinė nuotrauka, padaryta Lazdynų ligoninėje, kurioje dar stoviu ant savo kojų. 2020-11-29 12:21
Lazdynų ligoninės gydytojos neveiksnumas
Buvau išleistas iš ligoninės vos po 2 val., o Lazdynų ligoninės gydytoja tik atsainiai mane apžiurėjo ir visiškai ignoravo lemiamus ženklus, kurie netrukus tapo nebeišvengiami.
„Tiek savo išvadoje, tiek teismo posėdžio metu neurologas-ekspertas patvirtino, kad pagal paciento išsakytus skundus ir esamą klinikinę simptomatiką, ieškovas jau jo pirmojo vizito gydymo įstaigoje metu turėjo būti konsultuojamas neurologo, taip pat jam turėjo būti atliktas kompiuterinės tomografijos ir MRT tyrimai.“
Taigi, pirmojo vizito su skausmu ir greitąją metu, Lapkričio 29-osios rytą, Lazdynų ligoninėje:
- Esu nekonsultuojamas neurologo pagal išsakytus simptomus (tirpsta rankos, pirštai, koja).
- Man neatliekami KT ar MRT tyrimai siekiant nustatyti šių tirpimų ir skausmų priežastis.
- Esu išleidžiamas iš ligoninės vos per 2val. tinkamai nekonsultuotas ir neištirtas.
Grįžau namo savomis kojomis…
📍 20:59 | Lapkričio 29 d. | Lemtingas Momentas
Po kelių valandų patyriau tai, kas vėliau pasirodė buvęs lemtingas momentas.
Tos pačios Lapkričio 29-tos dienos vakare vėl sukniubau dėl pasikartojusio žvėriško skausmo kakle, pajutau, kaip kažkas trūko ir sušilo nugaroje, kakle.
Staiga nutirpo pusė kūno, kojos pasidarė tarsi guminės nuo juosmens žemyn.
Greitoji pagalba mane vėl nuvežė į tą pačią Lazdynų ligoninę…
Greitosios pagalbos automobilis išveža mane iš namų antrą kartą. 2020-11-29 20:58
Šioje lovoje esu marinuojamas beveik parą laiko, pusiau paralyžuotas, mano nugaros smegenys yra spaudžiamos ir pamažu žūsta. 2020-11-30 00:33
📍 22:35 | Lapkričio 29 d. | 24 Antrasis vizitas Lazdynų ligoninėje
Mane vėl atvežė į Lazdynų ligoninės SPS 22:35 val., bet jau paralyžuotą nuo juosmens žemyn. Vis dėl to dar galėjau pajudinti vieną pėdą, rankas turėjau visiškai sveikas, naudojausi telefonu, persiunčiau keletą medicininių dokumentų, kurių paprašė gydytojai.
Dabar jau mane apžiūrėjęs neurologas iškart pasako, kad įtaria nugaros smegenų insultą.
Reikalingas skubus magnetinio rezonanso tyrimas ir skubi operacija.
MRT savaitgaliais Lazdynuose nedirba!
Tačiau, pasirodo Lazdynų ligoninėje yra įrengtas tik privatus magnetinio rezonanso tyrimų aparatas ir jis savaitgaliais nedirba!
Tad ištikto insulto būklėje, esu paliekamas gulėti ir laukti pirmadienio ryto, kol atsidarys šis privatus MRT tyrimų kabinetas ir man galės jį atlikti, o tada galimai operuoti!
Tikslią įvykių seką sužinojau tik po 2-3 metų mano bylą nagrinėjant teisme.
Nes Lapkričio 29-tą dieną, kol gulėjau priėmimo lovoje Lazdynų ligoninėje, niekas man nieko neaiškino. Be to siautė Covid-19 ir ligonių lankymas ar palyda buvo draudžiami.
Taigi, taip praguliu vienoje vietoje beveik 9-ias valandas, iki pirmadienio ryto.. ištiktas insulto, paralyžuotas, kurio metu išsiliejęs kraujas spaudžia mano nugaros smegenis ir negrįžtamai jas žaloja.
Lazdynų ligoninės melas
Ligoninė vėliau teismuose ginsis meluodama, kad neva „medikų konsiliumas“ nusprendė manęs nevežti į kitą ligoninę, nes būklė buvo neva labai rimta ir nors ir reikalavo skubių tyrimų ir operacijos, mano pervežimas į kitą ligoninę būtų buvęs per daug rizikingas, nors ištiesų, joks konsiliumas net nevyko!
Faktai:
- Antrą kartą, tą pačią dieną į Lazdynų SPS buvau atvežtas Lapkričio 29 d. 22:35 ir pagaliau buvau apžiūrėtas neurologo, jau ištiktas dalinio paralyžiaus.
- Lapkričio 30 d. 02:41 neurochirurgas paskyrė atlikti MRT tyrimą.
- Bet MRT buvo atliktas tik kitos dienos rytą – Lapkričio 30 d. 09:44, praėjus net 7 valandoms!
- MRT vertinimas atliktas tik dar po kelių valandų –Lapkričio 30 d. 12:17.
- Lapkričio 30 d. 14:45 esu pagaliau operuojamas (praėjus daugiau nei 16 val. nuo atvykimo ir tyrimų).
Vėliau teismas nustatė
„Remiantis trečiojo asmens (Lazdynų ligoninės) byloje pateiktu Gydytojų konsultacijų ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų atlikimo organizavimo tvarkos aprašu, pacientams, kurie priskiriami sunkios sveiktos būklės pacientų kategorijai ir konsiliumas nusprendžia tyrimą atlikti skubos tvarka, paslaugos teikėjas privalo MRT tyrimą atlikti ne vėliau kaip per 2 val. ir išvadą pateikti ne vėliau kaip per 3 val. nuo paciento registravimo momento (tvarkos aprašo VIII skyriaus 54.6. punktas), to paties aprašo 54.3. punkte nurodyta, kad „MRT tyrimai gali būti skiriami ir atliekami visą parą, 7 dienas per savaitę“.“
Deja, bet mano atveju Lazdynų ligoninėje:
- Lapkričio 29-tos dienos rytą nebuvau apžiūrėtas neurologo, nors nuo skausmo vos judėjau, į Lazdynų ligoninę mane atvežė greitoji pagalba ir skundžiausi kojų ir rankų, bei pirštų tirpimu.
- Tos pačios dienos vakare, kai buvau atvežtas jau ištiktas insulto ir paralyžuotas, MRT tyrimas vistiek nebuvo atliktas nei to Sekmadienio vakarą, nei naktį.
- MRT tyrimas galų gale buvo atliktas kitos dienos, pirmadienio rytą, atsidariusio privataus kabineto darbo valandomis ir tik po daugiau nei 11 valandų nuo mano antro atvykimo į Lazdynų ligoninę.
- Be magnetinio tyrimo negalima jokia galutinė diagnozė ir operacija. Tai vadinamasis auksinio standarto tyrimas šiuolaikinėje medicinoje.
Mano nugaros smegenys pirmadienio rytą jau buvo negrįžtamai pažeistos, o gal ir visai nebegyvos…
Taigi:
„Lazdynų ligoninė yra nusistačiusi tvarką, pagal kurią sunkios sveikatos būklės pacientams (koks nagrinėjamu atveju buvo ieškovas (aš), ginčo dėl to byloje nebuvo) MRT tyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 2 val., o išvada pateikta ne vėliau kaip per 3 val. nuo paciento registravimo momento.
Tačiau dėl Lazdynų ligoninės nurodomų priežasčių, jog gydymo įstaiga savo aparatūros ligoninėje neturi ir ji nusprendė ne skubiai vežti pacientą į kitą gydymo įstaigą būtinam tyrimui atlikti, bet laukti, kol pradės dirbti UAB „Affidea“, kurios paslaugomis darbo valandomis naudojasi ligoninė, pacientui MRT tyrimas buvo atliktas praėjus net 7 valandoms nuo sprendimo jį atlikti.“
Nuotraukoje atrodau tarsi sumuštas – veidas ir lūpos nusėtos pūslėmis, žaizdomis, šašais. Visa tai – Lazdynų ligoninės nepriežiūros ir aplaidumo pasekmė. 2020-12-09 09:48
📍 14:45 | Lapkričio 30 d. | Pirmoji operacija Lazdynų ligoninėje
Galų gale sulaukęs kitos dienos ryto, po 16 valandų tiesiog gulėjimo lovoje, insulto būsenoje, esu operuojamas.
Prieš operaciją mano kraujo krešumo rodikliai buvo pakilę (ADTL bei SPA), medicininiuose įrašuose nėra duomenų kaip buvo koreguoti šie rodikliai prieš operaciją, turint omenyje, kad sergu ANCA asocijuotu vaskulitu (sutrikęs kraujo krešumas) jau 10 metų. Išvada – Lazdynų ligoninės chirurgai nekreipia dėmesio ir į šiuos rodiklius.
- Po operacijos prabundu intensyvios terapijos skyriuje ir vėliau esu perkeliamas į skyrių.
- Po nugaros smegenų traumų ar operacijų, itin svarbi kuo ankstyvesnė ir greitesnė reabilitacija. Nugaros smegenis, dėl operacijos, dažniausiai ištinka spinalinis šokas – ko pasekoje gali prarasti daugiau funkcijų, nei pats pažeidimas yra sukėlęs. Taip pat atsiranda trombų susidarymo rizikos, tose kūno vietose, kurios nejuda. Taip pat kontraktūros sąnariuose (įprastai judrūs sąnariai ir raumenys ima trumpėti, mažėja elastingumas ir t.t.). Todėl taip svarbu nejudantį kūną judinti bent jau mechaniškai – su kineziterapeutų pagalba.
- Vienas esminių rodiklių, nusakančių tokių nugaros pažeidimų svorį ir sunkumą, yra ar tas pažeidimas yra pilnas ar nepilnas. O nustatomas jis gana paprastai – tiėsiog arba jauti/judini po pažeidimo vieta esančias kūno dalis, arba ne.
- Taigi po pirmos operacijos, atėjus kineziterapeutui įvertinti mano būklę, jo mediciniuose įrašuose užfiksuota, kad galiu pajudinti vieną koją, apsiversti lovoje, turiu visiškai sveikas rankas ir pan. Vadinasi pažeidimas nėra pilnas – kai kurie nerviniai laidai praeina pro pažeistą nugaros smegenų vietą. Tai suteikia nedidelės vilties neuroplastiškumui – natūraliam kūno gebėjimui kompensuoti kai kurias prarastas nervines funkcijas, kitomis.
Pasismaginam? Pasismaginam!
Praėjus vos 6 val. po pirmosios operacijos Lazdynų ligoninės gydytojai man suleidžia antikoaguliantų, kurie suskystina kraują dar labiau (pamenat prieš operaciją mano kraujo krešumas ir taip pakilęs, o Lazdynų ligoninės chirurgai į tai nekreipė dėmesio).
Pagal medicininius protokolus, po nervų sistemos pažeidimų, kraują skystinantys vaistai gali būti skiriami ne anksčiau, kaip 12 val. po operacijos. Tą vėliau teisme patvirtina ir ekspertų išvados.
Jų ankstyvas skyrimas sukelia antrą, naują kraujavimą ką tik operuotoje vietoje, mano nugaros smegenys yra vėl suspaudžiamos, pažeidimas kyla aukštyn į viršų, dėl to visiškai prarandu kojų kontrolę (prieš operaciją judinau vieną pėdą, po operacijos ir koją, kažkiek liemens raumenų) ir pradedu prarasti jėgą ir judėjimą rankose (prieš operaciją turiu visiškai sveikas rankas).
Po pirmos operacijos man sukyla karščiavimas, bloga, vemiu.
Lazdynų ligoninės gydytojai pradeda įtarti kylantį mielitą (nugaros smegenų uždegimą)…
Veidas nusėtas pleiskanomis ir besilupančia oda. Kaip vėliau paaiškės – Lazdynų ligoninėje praleidau 2 mėnesius ir nei karto nebuvau net nupraustas duše. 2020-12-24 20:30
📍 12:10 | Gruodžio 3 d. | Antroji operacija Lazdynų ligoninėje
- Nors parandinėju rankų jėgą, ištisai vemiu ir man sukilęs karščiavimas, tik dar po dviejų dienų, Gruodžio 2d. 14:08 man atliekamas pooperacinis MRT, diagnozuojama pooperacinė hematoma, vėl nugaros smegenų suspaudimas, mielopatija (viskas kyla dėl per anksti suleistų kraują skystinančių vaistų).
- Mane operuoja antrą kartą dar po dienos – Gruodžio 3d. 12:10 – taigi dvi dienas skundžiuosi sprando skausmu po pirmosios operacijos (ta vieta vėliau ir operuojama antrą kartą), karščiuoju ir vemiu, o tyrimas atliekamas vėl tik po 2 dienų, antroji operacija – dar po 3 dienų.
Po antrosios operacijos atsibundu jau visiškai nevaldantis kojų ir turiu smarkiai pažeistą rankų motoriką..
Galvojot tai jau pabaiga? Haha 🙂
- Pooperacinėje palatoje užsikrėčiau COVID-19 nuo palatoje buvusio kaimyno.
- Praleidau Kalėdas ir Naujuosius metus visiškoje izoliacijoje.
- Viso mano buvimo Lazdynų ligoninėje metu, buvau priverstas 2 mėnesius gulėti susirietęs lovoje, kuri buvo per trumpa mano ūgiui (nes ligoninė kitokių neva neturi, o turimų lovagaliai yra privirtinti ir nenusiima).
- Įvairiose kūno vietose atsirado net 5-ios labai aukšto lygio (4/5) laipsnio pragulos (pirmą kartą iškritus didžiuliam mėsos gabalui iš mano klubo, plika akimi pamačiau kaip atrodo mano klubo sąnarys iš vidaus). Beje, nerekomenduoju internete ieškoti vaizdų, kaip atrodo pragulos, ypač pavalgius
- Palatose nebuvo pagalbos iškvietimo mygtukų.
- Todėl higienos užtikrinimas iš esmės neegzistavo, net kelis kartus esu gulėjęs kelias paras tiesiog savo vėmaluose.
- Daugumos slaugytojų padejėjų požiūrį į Lazdynų ligoninės pacientus geriausiai apibūdina nugirstas pokalbis koridoriuje – „o kam jam keist tuos patalus, ar matei kokios operacijos jam darytos ir kokia jo būklė?“
- Reabilitacija? Kineziterapija? Kur gi ne, pradžioje būtų gerai tinkamo dydžio ir švari lova
- Apskritai, slaugytojos ir jų padejėjos leidžia sau kartais ir fiziškai užvažiuoti pacientams, ypač vyresnio amžiaus ar sunkiau besiorentuojantiems. Gaila mano rankos neveikė pakankamai, kad galėčiau tai nufilmuoti telefonu…
Dokumentai:
Tai yra neva pilnai užildytas mano paciento kūno padėties keitimo grafikas Lazdynų ligoninėje.
Nuo 2020-12-30 iki 2021-01-14 t.y. viso 16-ka dienų (2 iš jų žurnale praleistos), nors Lazdynų ligoninėje iš viso praleidau 46-ias dienas nuo 2020-11-30.
Pirmąsias 30 dienų lovoje išvis nebuvau judinamas, vėliau buvau kartais paverčiamas nuo vieno iki dvylikos kartų, kuomet turėjau keisto kūno poziciją kas 2 val. t.y bent 12-ką kartų per parą.
Beje tiek pacientų skundų komisija, tiek ekspertas, tiek teismas šį žurnalą įvertino kaip „pilnai ir tvarkingai užpildytą“ ir rėmėsi juo įrodant, kad slauga ligoninėje buvo man suteikta tinkamai.
Tik kažin iš kur tos 5-ios pragulos atsirado…?
📍 Covid-19 laikotarpis Lazdynų ligoninės skyriuje
Neurologinio skyriaus palatoje susirgus Covid’u buvau perkeltas į Covid skyrių, o Gruodžio pabaigoje ant mano kūno oficialiai buvo užfiksuotos atsiradusios pragulos (net 5 pragulos, visos 4-to lygio, kurias gydausi iki šiol jau ketvirti metai).
- Nors neurochirurgas-ekspertas teisme sako, kad pragulų atsiradimas yra sietinas su mano bukle (paralyžiumi) ir išaugusia jų atsiradimo rizika, bet tai niekaip nepaaiškina tokios blogos būklės pragulų (4-to lygio iš esamų penkių) atsiradimo, ir tokio didelio jų kiekio – net 5-ios.
- Tai elementari visiška nepriežiūra ir visiškas slaugos paslaugų nebuvimas Lazdynų ligoninėje.
- Ligoninė teigia neva jos pragulų vartymo žurnalas yra užpildytas ir tai neva įrodo, kad priežiūra buvo suteikta tinkamai. Deja, teismas nekvestionuoja šio žurnalo legitimumo, žurnalas užpildytas tik 14 dienų ir su klaidomis (ligoninėje aš praleidau 46 dienas), o realybė tokia, kad tos priežiuros nebuvo visiškai jokios..
- Pirmą kartą reabilitologas mane konsultuoja tik Sausio 2 dieną. t.y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo atvykimo į ligoninę.
2 mėnesius guliu per mažoje lovoje, nenuimamu galu. Guliu susirietęs ir negalėdamas pajudėti. Be pagalbos iškvietimo mygtuko. Dažnai ir be elementarios higienos. 2021-01-14 09:57
Reabilitacijoje – visiškai nebevaldau savo kūno nuo krūtinės žemyn, išsaugau apie 10-15% kairės rankos jėgos ir apie 70% dešinės. 2021-05-01 13:30
📍 Reabilitacija
Kai pagaliau po dviejų mėnesių pasiekiau jau kitos ligoninės reabilitacijos skyrių, personalas buvo šokiruotas mano būklės.
Jie negalėjo suprasti, kaip galima atvykti su penkiomis itin sunkaus lygio pragulomis, klausdami, ar nesu asocialus asmuo ir ar nebuvau rastas kažkur gatvėje be priežiūros?
Realybė buvo dar labiau nerimą kelianti – visa tai įvyko Lazdynų ligoninės „priežiūroje“.
📍 Kas Toliau?
„Beviltiško atvejo“ požiūris, su kuriuo susidūriau jau ir kitoje ligoninėje po išgirstos galutinės diagnozės, man asmeniškai atspindi gilesnę medicininės priežiūros problemą šalyje – kaip greitai sveikatos priežiūros specialistai gali nusivilti pacientais, kuriuos laiko nepagydomais.
Ir niekada nesibaigiantis nepotizmas, kuomet tau paskirti specialistai bet kada gali būti „patraukti“ nuo tavęs, nes kitoje palatoje paguldė „rimtą dėdę, vadovą iš Druskininkų sanatorijos“.
Tai deja iš dalies persipina ir kitose srityse..
Pacientų skundų komisija ir teismas
Praleidęs net šešis mėnesius nematydamas jokių artimųjų, nes Covid laikotarpiu pacientų lankymas buvo uždraustas, pagaliau iškeliauju namo.
Po to dar mėnesį reabilituojuosi kitoje šalies ligoninėje.
Pradžioje sunku suprasti tokią būklę – atrodo, kad tai liga, o ligos juk išgydomos?
Deja, nugaros smegenų traumos yra panašesnės į galūnės netekimą – technologijų joms atauginti, deja dar nėra.
📍 Vėl į Lazdynų ligoninę
Po pusės metų turėjau pasidaryti pakartotinį magnetinio rezonanso tyrimą, įvertinti nugaros smegenų būklę. Apkeliavęs kelis neurologus mieste, gaunu patarimą kreiptis į mane operavusį neurochirurgą, neva jis matė viską ne tik nuotraukose, bet ir iš „vidaus“ .
Logiška? Na, taip.
Susiskambinam, jis pasiūlo atvažiuoti rytoj (buvo 2021 m. Lapkritis).
Kadangi esu praktiškai daržovės būsenoje, sniego lauke bemaž iki pažastų, o mano namai dar nepritaikyti asmenims su judėjimo negalia, paprašau pagalbos iš tėčio, kuris darbo dieną mane vežimėlyje nukelia nuo laiptų, įsodina į automobilį ir nuveža konsultacijai pas šį chirurgą, vėl – į Lazdynų ligoninę
Nelengva būti daržove, ypač kai už lango sniegas 🙂 nebent šaldyta.
Atvykęs į Lazdynų ligoninės kiemą, paskambinu mane operavusiam neurochirurgui (su kuriuo šnekėjau dieną prieš) norėdamas pasitikslinti pro kurį įėjimą tiksliai turėčiau eiti, nes man reikia privažiuoti kuo arčiau pastato, antraip vežimėliu per tokį kiekį sniego manęs niekas nesugebės nutempti.
Iš chirurgo išgirstu maždaug tokius, praktiškai cituojamus žodžius: „Jei neatsimeni ką tau sakiau (pro kurį įėjimą eiti), vadinasi negerbi nei manęs, nei savęs ir tik švaistai mano laiką. Aš tau ne skambučių infocentras krypčiai nurodyti.“
Ir numeta telefono ragelį.
Lieku be konsultacijos ir pasiųstas ant trijų raidžių, na bent jau ačiū už motyvaciją skundui ir bylai, chirurge, žinau kad paskui rašei atsiliepimą 🙂
📍 Komisija ir byla
2021 m. Lapkričio 30 d. pateikiu ieškinį Pacientų skundų komisijai. Šalyje įsigalioja naujasis žalos be kaltės modelis, kuomet komisija ir teismai neieško kaltųjų ir neteisia gydytojų, o aiškinasi procesų tvarką ir galimus pažeidimus t.y. ar medicinos įstaigoje suteiktos paslaugos atitinka priimtus reglamentus, tvarką, įstatymus, ar pacientui kilusi žala kilo tikrai dėl medikų ar įstaigos aplaidumo, klaidų ir pan.
Užsitęsusiame nagrinėjime, komisija sprendimą priima tik 2022 m. Birželio 22-ą dieną:
Anot pacientų skundų komisijos, jokių pažeidimų nustatyta nebuvo.
2022-06-22
„Priimdama galutinį sprendimą, Komisija daugiausia rėmėsi gydytojo eksperto išsakyta nuomone, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas RVUL, atlikus kažkokius veiksmus kitaip/papildomai, nebuvo galima išvengti A-V malformacijos plyšimo. A-V malformacija šiuo atveju vertinta kaip liga, kuria pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, o jos plyšimas – pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį (Įstatymo 9.2.2.1. punktas); kokia apimtimi pasekmės galėjo būti mažesnės diagnostiką ir gydymą atlikus anksčiau, ekspertas negalėjo įvardinti, tad Komisija šio faktoriaus taip pat negali vertinti aiškiai ir objektyviai. Tad Komisija balsų dauguma nusprendė, jog kilusi žala neatitinka Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų.“
Techniškai, man plyšo kraujagyslių jungtis, darinys, iš kurio išsiliejęs kraujas, užliejo nugaros smegenis (hemoraginis insultas) ir jas suspaudė, taip negrįžtamai jas sužalodamas. Ir komisija, sudaryta iš medikų ir ekspertų, tai įvertino kaip ligą, kuria jau neva sirgdamas atvykau į ligoninę (nes atvykau jau kai kraujagyslė buvo plyšusi ir buvau paralyžuotas).
p.s. bet buvau juk atvykęs ir ryte, kai ji dar nebuvo plyšusi? Bet komisija pamiršo šį faktą matyt 🙂
Taikant tokį požiūrio kampą, manau ir insultą, infarktą, vėžį ar bet kurį kitą susirgimą ar traumą galima vertinti kaip „ligas kuriomis pacientai suserga iki patekdami į gydymo įstaigas“ – ir net nesistengti įžvelgti grubių ligoninių tvarkos pažeidimų, visiško medikų aplaidumo, dokumentacijos nepildymo arba klaidingo pildymo, slaugos nebuvimo.
Taigi, pacientų skundų komisija neįžvelgia:
- Kad į mano nusiskundimus, atvykus su greitąja, (tirpsta ranka, kojos) mane priėmusi gydytoja išvis nekreipia dėmėsio ir lengva ranka išleidžia mane namo, rytinio vizito metu.
- Kad Lazdynų ligoninė pažeidžia savo pačios nusimatytą vidinę tvarką, per kiek laiko turi būti priimti, apžiūrėti, ištirti ir operuoti pacientai, mano vakarinio vizito metu.
- Kad MRT aparatas Lazdynų ligoninėje yra privatus ir savaitgaliais išvis nedirba!
- Kad ištiktas insulto, nesu aptarnaujamas pagal visas pasaulines, skubias praktikas (FAST), o esu paliktas gulėti lovoje, laukti ryto, kol atsidarys privatus MRT kabinetas.
- Kad po pirmosios operacijos man per anksti yra suleidžiami kraują skystinantys vaistai, nors mano kraujo krešumo rodikliai yra ženkliai pakitę.
- Kad būtent dėl tų kraują skystinančių vaistų suleidimo, operuota vieta plyšta antrą kartą ir pažeidžia mano rankas.
- Kad vos per mėnesį ant mano kūno atsiranda net penkios, 4-to lygio pragulos!
- Kad 2 mėnesius praleidžiu gulėdamas susirietęs, per mažoje lovoje, dėl ko išsivysto labai stiprios ortostatinės reakcijos (pasodintas praktiškai iškart nualpstu).
- Kad palatoje nėra elementaraus pagalbos iškvietimo mygtuko, o higienos priežiūra neegzistuoja.
Gal kas galėtų man paaiškinti, kam tada išvis reikalinga tokia komisija, jei darbą ji atlieka atmestinai, o jos kompetencijomis galima nebent nuvalyti grindis?
📍 Teismai
Pradedu teismų maratoną prieš Lietuvos valstybę (ji byloje yra atsakovas) – Vilniaus Apygardos Teisme (pirma instancija), Apeliaciniame Teime ir nukeliauju iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT).
Pirmoje instancijoje, teismas pripažįsta ligoninės aplaidumą, klaidas ir t.t. tačiau priima sprendimą tenkinti mano ieškinį tik iš dalies – man priteisia moralinę žalą už išgyvenimus, tiesiogiai patirtas išlaidas (medikamentams ir pan.), bet visiškai atmeta esminę ieškinio dalį – mano reikalavimą priteisti netektas pajamas.
Kadangi, dėl Lazdynų ligoninės personalo klaidų esu negrįžtamai sužeistas ir pripažintas 0% darbingu, reikalauju man priteisti pajamas, kurias būčiau uždirbęs iki savo pensijinio amžiaus, bet dabar neuždirbsiu, nes darbo atlikti nebegaliu.
Skamba logiškai?
Deja teismas, kaip ir komisija, ekspertas ir vėliau kitų instancijų teismai nesugeba priimti ryžtingų sprendimų ir atmeta mano reikalavimus grįsdami šiuo argumentu:
„Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką dėl negautų pajamų atlyginimo, į nustatytas aplinkybes, jog ieškovas žalą patyrė ne dėl pagrindinės ligos, kuri buvo neišvengiama, bet dėl ligos liekamųjų reiškinių rizikos – visiško neįgalumo ir nedarbingumo, kas buvo susiję su nepakankamu trečiojo asmens profesionalumu, greitumu, operatyvumu, t. y. susiję su netinkamu gydymo procesu, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog per laikotarpį, kai jam buvo paskirtas nedarbingumas, jis, susirgęs kraujagysline mielopatija, kuri sukėlė kojų plegiją bei atitinkamai vėliau ir kitus gretutinius susirgimus, būtų buvęs 100 procentų darbingas ir būtų gavęs prašomo dydžio pajamas iš darbo teisinių santykių, t. y. ieškovas neįrodė netiesioginių nuostolių realumo.“
Išvertus į žmonių kalbą – aš turėjau įrodyti, kiek kiekviena greitesnė minutė atliekant tyrimus ir operacijas, būtų lėmusi mažesnius mano nugaros smegenų pažeidimus ir to pasekoje – kiek procentaliai mažesnę negalią
Jei tai būtų įmanoma, tai mielai, ponia teisėja, bet nei neurochirugai, nei ekspertai nei kas nors kitas pasaulyje negali pasakyti, ypač vertinant retrospektyviai, kas būtų, jeigu būtų ir ypač šnekant apie tokią sudėtingą sritį, kaip neurologija.
Pasaulyje yra žmonių pilnai sveikai vaikštančių, su pažeistomis nugaros smegenimis ir tai yra stebūklingos neurologinės mįslės, kaip ir vis dar nėra sukurtų veiksmingų gydymo metodikų nugaros smegenų pažeidimams gydyti, būtent dėl šios srities sudėtingumo.
O jūs norit, kad aš moksliškai pagrįsčiau, kiek nugaros smegenyse esančių nervinių laidų (jų ten yra bene 2 milijonai) Lazdynų ligoninės gydytojai būtų išsaugoję, jei operacija būtų įvykusi pvz. 2 minutėmis anksčiau?
📍 Kodėl dalinuosi šia istorija?
Pasakoju savo istoriją ne ieškodamas užuojautos, bet siekdamas:
- Įspėti kitus apie mūsų šalyje iš esmės neegzistuojančią aukštos kokybės, greitą medicininę priežiūrą. Ten patekę jūs negalit tiesiog atsiduoti medikų globai. Ten kaip fronte – turit kovot už lovą, tyrimą, vaistus, operacijas. Gulėsit ir lauksit – gali būti, kad baigsit kaip aš, ar dar blogiau.
- Valstybė ir ligoninės žino apie kritinių pajegumų trūkumus (MRT ir kitų įrankių nebuvimą, neprieigą savaitgaliais) bet nesilaiko numatytų pacientų pervežimo į kitas gydymo įstaigas taisyklių.
- Ligoninės pačios nusistato savo vidine tvarka kaip ir kada atlikti tyrimus ir operacijas sunkios būklės pacientams, tačiau ir tų tvarkų pačios nesilaiko, o valstybės priežiūros ir akreditavimo tarnybos neužtikrina jokio tokių tvarkų laikymosi.
- Algoritmai, taisyklės, tvarkos lyg ir yra – bet niekas jų nesilaiko. Todėl iš pirmo žvilgsnio mes atrodom visai padoriai – naujos, blizgančiom grindim ligoninės, brangi apartūra. Tik prie jos prieiti neįmanoma, kai tau labiausiai reikia.
- Lazdynų ligoninė – tai bachurų įstaiga. Tai medicinos darbuotojų šrotas. Dirbti joje, reiškia būti ujamam lyg šuniui – chirurgai uja skyriaus vedėjus, šie – rezidentus ir slaugytojas, pastarosios – slaugytojos padejėjas, o tos žinoma nelieka skolingos pacientams.
- Sirgti Lazdynų ligoninėje, reiškia, gailėtis ir svarstyti, kodėl aš tiesiog neišlipau iš greitosios automobilio ir nelikau šalikelėje? Juk šansai pasveikti šalikelėje buvo geresni, nei čia, o dar ir kančių mažiau 🙂
- Visos skambios žinutės apie medicinos lygį šalyje, neva taikomas prevencijas ir reakcijas į ūmius ligų ir sužeidimų atvejus tėra deklaratyvios, populistiškos, viduriavimą be priežasties primenančios tezės, nuolat lendančios iš gydytojų ir atsakingų asmenų burnų – ligoninės pilnos brangios įrangos, tačiau reali situacija panašesnė į atvejus, kai kaimynas nusiperka prabangų automobilį, o valgo tik grikius, nes kotletui, nebėra už ką.
- Manot jūsų tai nepalies? Uždirbat daug ir visad kreipiatės tik į privačias gydymo įstaigas? Palaukit, kol pateksit į avariją ir greitoji jus nuveš į tokią skylę kaip Lazdynų ligoninė.
Kiekvieną dieną Lazdynų ligoninėje yra priimami medicininiai sprendimai, kurie visiems laikams nulemia žmonių gyvenimus.
Mano istorija yra tik vienas pavyzdys, kaip šie sprendimai, kai jie yra aplaidūs ir sisteminiai, sukelia pražūtingas, nebeatitaisomas pasėkmes.
📍 Tai kas toliau?
O gi visiškai nieko
- Esu išnaudojęs visas teisines, gynybines priemones šalyje. Man atlygintos tiesioginės išlaidos ir patirta moralinė žala. Atmesta netektų pajamų dalis.
- Esu pripažintas 0% darbingas.
- Man yra likusi galimybė galbūt kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes tokie atvejai, kai kritinės svarbos tyrimai ir aparatai nėra prieinami bet kuriuo metu, o tokios prieigos ar alternatyvų joms neužtikrina valstybinės priežiūros institucijos, yra tiesiog žmogaus teisių pažeidimas.
- Stengiuosi gyventi normalų, pilnavertį gyvenimą. Keliauju, rūpinuosi likusiu savo kūnu ir tiesiog toliau stengiuosi eiti (ironiška) pirmyn.
- Koks jausmas būti paralyžuotam? Sapnai tokie pat, norai, ambicijos ir siekiai irgi tokie pat kaip kiekvieno iš jūsų. Jautienos steikai vis dar kvepia skaniai, o saulė šildo smagiai – nors tai jaučiu tik dalyje kūno. Iš esmės – tiesiog visos tos pačios gyvenimiškos užduotys dabar užtrunka x2-x4 kartus ilgiau, nei įprastai, atima x2-x3 daugiau jėgų (o jų yra dar keliskart mažiau) ir viskas kainuoja kokius x3 kartus daugiau.
- Negalia – mano brangiausias hobis. O Londone aš turėjau povandeninį laivą-ryklį. Įsivaizduojat?
Galit pasižiūrėti paspaudę čia. - Prieinamumas yra didžiulė problema, tad kovoju su tuo. Šią vasarą inicijavau Vilniaus m. savivaldybės susitikimą dėl maitinimo įstaigų lauko kavinių prieinamumo vasaros metu. Daugiau apie tai, kaip viskas prasidėjo, galite paskaityti paspaudę čia.
- Ir labai norėtusi keisti mūsų visuomenėje paplitusį nebylų požiūrį į žmones su negalia, kaip tuos, kuriems neva „ir taip nepasisekė, sunku, negali ir neuždirba“.
📍 Pabaigai, teismo išvada:
105. Anksčiau diagnozavus pagrindinę ligą, gydymo įstaigai anksti atlikus tyrimus bei paskyrus reikalingą gydymą, ir neskyrus kraują skystinančių vaistų, nepraėjus rekomenduojamam laikui, ieškovo neįgalumo ir nedarbingumo laipsnis (lygis) galėjo būti žymiai mažesnis, jis turėjo galimybę išvengti negrįžtamų neurologinių pasekmių, todėl gydymo įstaigos veiksmai (neveikimas) pripažintini kaip ligoninės darbuotojų neatidumas, nerūpestingumas ir nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).
Mano Instagram:
